:d

:D

Matot, aš rūpinuosi, kad jūsų neatpažintų. Aha. Kurgi ne. Iš tikrųjų rūpinuosi, kad negaučiau į kailį nuo akis išdegusių savo tapatybės gynėjų (turbūt net nežinančių, ką tas žodis reiškia). 

Kodėl "Kerė" veikia? 

Mano galva, todėl, kad malonu vietoj pagrindinio veikėjo įsivaizduoti save - turintį antgamtinių gebėjimų.

Nes tu esi užguitas, tik to nenori pripažinti. O kai skaitai, gali laisvai atsiduoti tėkmei, nes knyga yra tavo pasaulis.

tiesa, šis "feisbuko postas" labai jau tinka perskaičius "Kvepalus". Groteskiškas labai.

45

Kad ir kaip tai yra keista, 

Dabar galvoju tik apie lietų.

Dar taip niekad nebuvo.

Jaučiuosi kaip sovietų sąjungoj, 

Kai negali gauti 45 vinilo,

Nes niekas jo ir neturi.

Čia ne eilėraštis.

košė

oi, kaip šaunu.
Kai nematai nei vieno žmogaus, tai kažkaip gerai viskas atrodo. Taip šaunu ir gera - kodėl aš pykau? Kodėl buvau tokia pissed off?
Tada viskas bum ir sugriūna - atlieki prievolę ir vėl susitinki dešimt asmenų. Nuo kurių draugijos išberia. O velnias, kaip gerai. Aš jų bijau ir nenoriu matyt. Bijau, kad sutryps, nes aš nenoriu jų matyt. O jie nori visus matyt ir būti visų pamėgti - kas nemėgsta, bus sutrypti. Ir sudeginti. Ir paleisti vėjais. Aš nenoriu būti sutrypta. Sudeginta. Paleista vėjais.
Ką gi, rytoj neturėčiau matyti daug einančių. Bus daug klydalo ir kliedesio ir klykalo. Matyt, nesužinosiu, kuo baigsis drama. Bet sužinosiu, kuo baigsis MM koncertas. U r a.
Na gerai jau. Man įkando erkė. Kažkokia idiotiška mano dalis bijo, kad buvo erkė užsikrėtusi. O šiaip, kaip dabar dažnai būna, bijau pati savęs, nes nebijau. Tik "a". Ir viskas. Bus gerai.
Nekontroliuoju vis dar smegenų dalies, kuri atsakinga už dainų įsikalimą į galvą ir nesugebėjimą jų sustot kartoti. O dar tada, kai jų tekstai tokie teisingi. Tokie teisingi. Gal geriau trauktis iš kelio.

ir taip neegzistuoja

Bum. Bum. Varpo garsas. Bažnytinio varpo prieš mišias garsas. Dabar sudavus man per galvą, toks turėtų pasigirst.
beveik 4 valandas jau mirkau save. Ir dar mirkysiu, nes tai padeda, labai padeda. Užsimiršti, kad yra pasaulis (grįžtu į atostogų rėžimą), kuriame egzistuoji. Kaip gerai turėt dar vieną pasaulį, o kiek daug tų pasaulių! Visuose pagyveni savaitę ar mėnesį ir vėl turi grįžti į savo. Atrodo, manasis pasaulis yra tik kitų pasaulių samplaika, vieta, kur jie susilieja ir leidžia man toliau gyventi.
Kadangi pradingo bet koks ryšys su tikrove, - viso gero.
Ar kas nors apie mane pagalvotų gerdamas arbatą? Ne, dėkui. Jeigu taip atsitiktų, kiti pasauliai jaustųsi išduoti ir nemylimi. Todėl negalvok apie mane gerdama arbatą.