gražiausiai gieda:
varna
gegutė
bet kokie jaunikliai
uldukas
ketvirtadienis, gegužės 31, 2012
pirmadienis, gegužės 28, 2012
s, i hope you die
gerai. Kol yra kas nors danguje, niekas negali manęs sunaikinti žemėje. Jeigu turėčiau akis, galėčiau suprasti, kaip viskas sukonstruota. Kodėl s juokiasi, kodėl s palinko.
Nors iš tiesų man visai nerūpi. Kažkada rūpėjo. Ir dabar teberūpi slapčia, ten, apipelijusiam kampe. Šių pažangių technologijų pagalba išvalysiu. Iš tiesų man nerūpi. Iš tiesų aš esu asfaltas, aš esu niekas. Kaip gera būti nieku. a) niekam nerūpi b)niekam tu neįdomus c)gali elgtis kaip nori d)užtenka tik šypsenos e)ir visi patiki, kad tu laimingas žmogus.
Visą dieną s ėjo iš kraštų.
Kai pasirodo dešrigalis, gali laisviau atsipūsti, nes druskos nebeliko ir tu vaikštai miške su dideliu baltu gyvūnu, lakstančiu aplink. Palaidoji varnėną, kartu su juo ir save. Aš asfaltas, aš niekas. Kaip gerai būti nieku.
Gerai žinot, kad turi ką skaityt. Kaip kuras baltosios medžiagos vingiams. Niam vienas, niam du. Skaitai viską iš eilės: aukštyn, žemyn, ratais, kvadratais, kubiniais metrais ir amperais. Keista, kad kairė koja nenusitrynė.
Mano dešinysis YRB batas nutrynė koją. Kaip gerai jį apsimauti ir eiti. Jis toks žavus.
Net šiurpulys eina stuburo kanalu, kai tas trakštelėjimas liečiant stygą šauna į ausį. Užsimaukšlini ausines ir sėdi visą dieną ant sofutės. O, kad taip niekam neparūptum. Tik džiaugiesi, kad neturi baisiausiai tavimi besidominčių ir tave be galo norinčių matyti draugų. viskas gerai.
Demonstratyviai nusisuki ir eini plėšytis odų.
Nors iš tiesų man visai nerūpi. Kažkada rūpėjo. Ir dabar teberūpi slapčia, ten, apipelijusiam kampe. Šių pažangių technologijų pagalba išvalysiu. Iš tiesų man nerūpi. Iš tiesų aš esu asfaltas, aš esu niekas. Kaip gera būti nieku. a) niekam nerūpi b)niekam tu neįdomus c)gali elgtis kaip nori d)užtenka tik šypsenos e)ir visi patiki, kad tu laimingas žmogus.
Visą dieną s ėjo iš kraštų.
Kai pasirodo dešrigalis, gali laisviau atsipūsti, nes druskos nebeliko ir tu vaikštai miške su dideliu baltu gyvūnu, lakstančiu aplink. Palaidoji varnėną, kartu su juo ir save. Aš asfaltas, aš niekas. Kaip gerai būti nieku.
Gerai žinot, kad turi ką skaityt. Kaip kuras baltosios medžiagos vingiams. Niam vienas, niam du. Skaitai viską iš eilės: aukštyn, žemyn, ratais, kvadratais, kubiniais metrais ir amperais. Keista, kad kairė koja nenusitrynė.
Mano dešinysis YRB batas nutrynė koją. Kaip gerai jį apsimauti ir eiti. Jis toks žavus.
Net šiurpulys eina stuburo kanalu, kai tas trakštelėjimas liečiant stygą šauna į ausį. Užsimaukšlini ausines ir sėdi visą dieną ant sofutės. O, kad taip niekam neparūptum. Tik džiaugiesi, kad neturi baisiausiai tavimi besidominčių ir tave be galo norinčių matyti draugų. viskas gerai.
Demonstratyviai nusisuki ir eini plėšytis odų.
sekmadienis, gegužės 20, 2012
absoliučiai atvira išpažintis
"pirmyn, romantikai!"
Negali būti kaip kažkas.
Po valandos aname pasaulyje galėsiu užmigti ramybėje. Po valandos ten, kur niekad negyvenau. Iš naujo pabudau.
Kodėl šitaip yra? Kodėl aš jį išgirdau per kažkokią Kaliningrado stotį, pasiekiančią Kauną, kodėl tai buvo lapkritį, kodėl aš juos girdėjau anksčiau? Ir dar šimtai klausimų - kodėl tiek daug sutapimų? Kaip jis sugeba net per mirties sieną priversti mane? Tik dėl jo aš paėmiau į rankas gitarą, tik dėl jo rusų kalba tapo tokia graži. Ką jis turi, kas taip užvaldo..?
Aš nesu jo įsimylėjusi, aš jį tiesiog myliu. Viktoras Cojus yra mano gyvenimo dalis. Gal dabar viskas yra paaugliškai perdėta ir herojizuota, bet esu tuo visiškai tikra. Pilna žmonių, kuriuos jis patraukė kaip nuolatinis magnetas geležėles - ir jiems ne penkiolika,o keturiasdešimt. Pabandykite atspėt, kodėl mano trečias vardas Viktorija? Tam, kad niekad neužmirščiau, kas mano filosofas.
http://www.peticijos.lt/visos/59923
Negali būti kaip kažkas.
Po valandos aname pasaulyje galėsiu užmigti ramybėje. Po valandos ten, kur niekad negyvenau. Iš naujo pabudau.
Kodėl šitaip yra? Kodėl aš jį išgirdau per kažkokią Kaliningrado stotį, pasiekiančią Kauną, kodėl tai buvo lapkritį, kodėl aš juos girdėjau anksčiau? Ir dar šimtai klausimų - kodėl tiek daug sutapimų? Kaip jis sugeba net per mirties sieną priversti mane? Tik dėl jo aš paėmiau į rankas gitarą, tik dėl jo rusų kalba tapo tokia graži. Ką jis turi, kas taip užvaldo..?
Aš nesu jo įsimylėjusi, aš jį tiesiog myliu. Viktoras Cojus yra mano gyvenimo dalis. Gal dabar viskas yra paaugliškai perdėta ir herojizuota, bet esu tuo visiškai tikra. Pilna žmonių, kuriuos jis patraukė kaip nuolatinis magnetas geležėles - ir jiems ne penkiolika,o keturiasdešimt. Pabandykite atspėt, kodėl mano trečias vardas Viktorija? Tam, kad niekad neužmirščiau, kas mano filosofas.
http://www.peticijos.lt/visos/59923
šeštadienis, gegužės 19, 2012
aš pasodinau medį
Ten lėtai plaukia vandenys, viskas žalia ir tamsu.
Aš ten palaidojau neapsipūkavusį varnėną.
Eini ir net nesusimąstai, ką galvoji. Svarbiausia matyt kelią prieš save, svarbiausia eiti.
The big screens, plastic made dreams - say you don't want it.
Keista matyti normalius žmones. Jie turi tikslą, jie kalbasi. Juokiasi.O aš važiuoju kur akys veda, suku į kiekvieną posūkį, galintį nunešti bent kiek toliau nuo žinomų vietų. Tikiuosi ten rasti kampą, kuriame galėčiau susimąstyti, apie ką galvoju.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)