o, nuostabioji diena!

ai, žmonės, žmonės... visas pasaulis, atrodo - vien tik žmonės.
ir visi pyksta.
ir aš pykstu.

pusė trijų

ė, kaip kvaila yra, kai myli tą, kuris seniausiai miręs :|
bet jeigu tiki, kad jis išties miręs, tai dar blogiau. Nes tada tiesiog dingsta visa ta dvasia, kuri būtent ir uždega žmones.
Tik besąlygiškas ir neatšaukiamas tikėjimas palaiko mumyse tą norą ieškoti, mokytis, kurti ir nenuleist rankų. Nenuvertinti savęs ir neidealizuoti Paskutinio Herojaus.
Aš štai buvau nustojusi tikėti jo gyvumu. Ir apipelijau, sustingau ir nusiritau žemyn.
Matyt jų dvasia dabar neatskiriamai persipynė su mano protu..?

Blemba, kaip šitai yra kvaila. Jaučiuos kaip kažkokia kvailė, kažką bandanti suprasti apie pasaulį. Tačiau jeigu aš vertinsiu viską savo pačios susikurtu šaltu protu, tai greitai tapsiu sausai pilka žiniuone. Na, telieka spjauti (kaip tai mėgstu!) ir toliau filosofuoti, mąstyti, kurti teoriją.
Bet dar durniau yra apsimest kažkuo. Aš žinau, kad Viktoras pats šiek tiek apsimetinėjo, bet ne tiek kiek aš. Fui, koks bjaurus tasai žodis aš.

Nelabai noriu apsimetinėt juo, bet kitaip jau nebeišeina? Pamiršau, kokia turiu būt...

pliaukšt

Kažkokiu būdu įsijungiau Briuso Li video ir išsproginau akis. Ale tikrai - sunku juo nesižavėt.

O namuose karaliauja kino, kino, kino. Gitara visąlaik bandau General, galvoj visąlaik skamba 'romantika.. mil romantika...' , o šiaip traukia Noch.
Viena monotoniška ir niūri, kita gera, o trečia tiesiog aksomiškai švelni.

Baisiai noriu eklerų.

Rytoj eisiu mušinėti kamuolio. Tai bus smagu!

viensdutrys

apleist savo žmogų nėr gerai, tai šiandien atseit neapleidau.
nė velnio, išties apleidau.

http://www.youtube.com/watch?v=s_k_bBqEMsw

^
va čia yra toks tiesiai į centrą. skambesys ir juodai baltumas. Apie Viktorą tai nėr kalbų - jis tiesiog yra.. hm, pats pačiausias. Tokius tekstus rašė, kad kiekvienąkart perskaičius išsižioju ir negaliu susičiaupt kokį pusvalandį. Aš jo nepažįstu nė velnio, bet jeigu įvaizdis atitiko tikrąjį gyvenimą (kaip visur rašo), tai jis įkūnija mano visus idealus. Jis tikrai gyvas, nes miręs tiesiog negali būt.

Lyja, pila, čiaudi, kosėja, murkia, skaito... Mmm, galėčiau išvardinti visus pasaulio sutvėrimus ant trijų kojų ropojančius. Ir neužsikirsčiau vidury teksto apie Anglijos kolonijas. Manau, kad pasauly nėra išimčių. Žolės augimą įtakoja debesys?