šeštadienis nebuvo praleistas tuščiai. Įsivaizduojat, atsirado galimybė tokiai sociofobei kaip aš susirasti draugų ir šiaip... būti tarp žmonių. Buvau NMA naujoko dienoje. Visai smagu. Atrodo, bus daug darbo.
Manau, kad reikia džiaugtis. Vis tiek daugiau teigiamų dalykų negu neigiamų.
Tik va, aš vis dar kažkokioj depresijoj, kadangi nebesugebu juoktis. Štai, žiūrėjau komediją ir verkiau. Kažkokia liūdna komedija. Keista, neįprasta, pilka komedija. Ir kaip bebūtų keista, standartinės ir visada bent kartą į laikrodį verčiančios pažiūrėti 90 minučių praėjo kaip akimirksnis. Nykus, pilkas, liūdnas akimirksnis. Kuo aš tapau.
?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą