nuleidus galvą žemyn

šita būsena yra sumauta. niekas jos nemėgsta. tačiau man patinka. didelė savijauta. Pradedu savęs klausti, ar taip turi būti, ir gaunu atsakymą - turi. Turiu paleist fantaziją ir paskui galvoti.
Bet likau tik aš.
Kitų nebeliko.
Ir ką reikės daryti?

ei, o kas dainuos, kai visi užmigsim?

Eikim į kiną.
Gal nebesismelks liūdesys per visas poras.
Šiandien jį užgesino mokslas. Trumpam. Rytoj, poryt, visą savaitę greičiausiai mėlynuosiu. Vėliau užges viskas ir vėl būsiu atsaini. O dabar yra šitaip.
Ir imu svyruot savo tikėjimu - ar mano pasąmonė vis dar tvirta?


Mikro. Niekada nemaniau, kad Legenda bus daina, parašyta šitam atvejui. Deja, taip yra. Toks atvejis.

sęd

turbūt per daug stengiuosi rašyt, ar panašiai. Šiandien yra jausmų diena. Jausmų? Ar emocijų? Pagal Selidžerio apsakymo (neprisimenu kokio) veikėją (neprisimenu kokį) - emocijos nereikalingos. Man ta mintis patiko. O jausmai? Reikalingi. Tai liūdesys - emocija ar jausmas? Jei liūdesys pastovus, nekintantis, tuomet tai jausmas. O emocija esu štai dabar aš. Emocijų nereikia. Nesitesinsiu pati prieš save - man baisiai, mėlynai liūdna. Taip, čia romantikės bruožas. Aš, neseniai atradus tą daiktą savyje, vis dar nesiliauju stebėtis. Kad nepastebėjau to anksčiau...
Tai va, man liūdna. Tai kas? Nieko.
Kartais nunyru į baisiai gilią melancholiją (primena Pūkuotuko "Baisiai Gilią Duobę"). Ir išsikapstyt nenoriu. Man patinka liūdėti. Tada jaučiuosi atitrūkus nuo besišypsančio idiotų pasaulio.
Vis dėlto... Norėčiau, kad rytoj viskas būtų gerai. Liūdna ar ne, bet gerai.

siela apsiramina tik sapnuojant

nemeluoti ir neparsiduoti

šitai bus svarbiausia. susikūriau naujai. Per vasarą viskas lygiai, dailiai susiklojo. Pakaustytom pėdom žengsiu į savą svają, į Varėną ir Kuršėnus. Kadangi turiu tvirtesnį už deimantą tikėjimo ir žavesio ramstį, tai sunku nebus.
negyventi kitiems.
būti su kitais.
niekad nepaleisti savo idėjos ir nepalikti tradicijos.
Nespjauti į užmačias ir eiti.
Neapsimetinėti, kad patinka.
Šaltai mąstyti.
Jausti.
Nepasiduoti bandai.
Būti romantikams.

katastrofų dainelė

o, vidury savaitės.. keistas daiktas tai yra - vidurys savaitės. nei šen nei ten.

Pasiilgau didelių miestų su nutagintom ir išpaišytom sienom. mano šuo neįdomus.
Ir senojo Arbato noriu. Kad jis būtų Kaune.
Tada kiekvieną kartą atkeliavus ten drybsočiau ištisas valandas ir dūmyčiau.

Labai labai svyruoju. Stipriai, smarkiai, didele amplitude. Čia aš su čyzu , ten aš galvoju. Aš žinau, ko noriu, bet šitam reikia bendragalvių.
O niekas nevyksta.
Ir aš nevykstu.
Gaila.. Tik šalta tamsuma ir šalta šviesuma blyksi...

r

atlikti savaitgalio pusiaudienio vertą darbą.
mano mintys pasileido kaip sudaužytas kiaušinis// šaltai švelni šiluma. nėėėėėėėėėėėėėėėėė//

auksiškai ruda - mėlynai balta. Mėlynai balta. Romantiška.
aš susiradau šaltą šviesą :V

gauti kakavą

Mirtinai prireikus kakavos ir a la turkiško žioplumo paskendau šiukšlyne.
Po dviejų minučių išsiviriau kakavos.
nom nom.

Mano smegenų durys dabar atsidarė ir akys išsiplėtė - laikas naujai kino dozei.
Kai Bašlačiovo metinių koncerte jie grojo Peremen turėjo būti viso gyvenimo vertas vaizdelis. Trys kiečiausi gitaristai visiškai sinchroniškai groja. omg.
Ai, bet paskubėjau šiek tiek, nes šitą omg smegenų sprogimą nustelbė pankų choras iš apie 2000 žmonių, dainuojantis Mama Anarchia.
Jeeeesus, šitai buvo neįtikėtina.
Puikus vakaras su kinu. D

(š)protų mėsa

pasiilgau. klaikai, mėsiškai pasiilgau protingų žmonių.
Ne, nesakau, kad mano klasiokai neprotingi. Tiesiog.. ne mano žmonės.
Ir man labai trūksta to vienišo apmaudo.

Ir man patinka naktis. Taip, tai kažkiek dirbtina, tačiau kitaip to būčiau nesupratus.
Bet patinka man ne šešėliai, o tamsa. Ne šešėliai. Ne..

Per vasarą priėmus sprendimą jį noriu galutinai užtvirtinti sakydama go to hell ( arba lietuviškai - eikit velniop. gražiau skamba).

o, nuostabioji diena!

ai, žmonės, žmonės... visas pasaulis, atrodo - vien tik žmonės.
ir visi pyksta.
ir aš pykstu.