va taip einame šalis iš doros kelio. kai verčia iš lovos aštuntą dėl to, kad tėtis sudaužė telefoną.
tada paimi prakeiktą gitarą ir spaudai stygas, kol tipo kažką sugebi sugroti.
Visai smagu. tik kad išmušė unikalumą.
Ir dėl to liūdna.
Būna kartais. kai myli myli ir vat imi ir nebemyli.
O gyvent be to sunku.. ir kol klausausi, tol gerai. Kai nebesiklausau, kankina šleikštulys.
Rytoj kur nors eisiu... :(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą