:d

:D

Matot, aš rūpinuosi, kad jūsų neatpažintų. Aha. Kurgi ne. Iš tikrųjų rūpinuosi, kad negaučiau į kailį nuo akis išdegusių savo tapatybės gynėjų (turbūt net nežinančių, ką tas žodis reiškia). 

Kodėl "Kerė" veikia? 

Mano galva, todėl, kad malonu vietoj pagrindinio veikėjo įsivaizduoti save - turintį antgamtinių gebėjimų.

Nes tu esi užguitas, tik to nenori pripažinti. O kai skaitai, gali laisvai atsiduoti tėkmei, nes knyga yra tavo pasaulis.

tiesa, šis "feisbuko postas" labai jau tinka perskaičius "Kvepalus". Groteskiškas labai.

45

Kad ir kaip tai yra keista, 

Dabar galvoju tik apie lietų.

Dar taip niekad nebuvo.

Jaučiuosi kaip sovietų sąjungoj, 

Kai negali gauti 45 vinilo,

Nes niekas jo ir neturi.

Čia ne eilėraštis.

košė

oi, kaip šaunu.
Kai nematai nei vieno žmogaus, tai kažkaip gerai viskas atrodo. Taip šaunu ir gera - kodėl aš pykau? Kodėl buvau tokia pissed off?
Tada viskas bum ir sugriūna - atlieki prievolę ir vėl susitinki dešimt asmenų. Nuo kurių draugijos išberia. O velnias, kaip gerai. Aš jų bijau ir nenoriu matyt. Bijau, kad sutryps, nes aš nenoriu jų matyt. O jie nori visus matyt ir būti visų pamėgti - kas nemėgsta, bus sutrypti. Ir sudeginti. Ir paleisti vėjais. Aš nenoriu būti sutrypta. Sudeginta. Paleista vėjais.
Ką gi, rytoj neturėčiau matyti daug einančių. Bus daug klydalo ir kliedesio ir klykalo. Matyt, nesužinosiu, kuo baigsis drama. Bet sužinosiu, kuo baigsis MM koncertas. U r a.
Na gerai jau. Man įkando erkė. Kažkokia idiotiška mano dalis bijo, kad buvo erkė užsikrėtusi. O šiaip, kaip dabar dažnai būna, bijau pati savęs, nes nebijau. Tik "a". Ir viskas. Bus gerai.
Nekontroliuoju vis dar smegenų dalies, kuri atsakinga už dainų įsikalimą į galvą ir nesugebėjimą jų sustot kartoti. O dar tada, kai jų tekstai tokie teisingi. Tokie teisingi. Gal geriau trauktis iš kelio.

ir taip neegzistuoja

Bum. Bum. Varpo garsas. Bažnytinio varpo prieš mišias garsas. Dabar sudavus man per galvą, toks turėtų pasigirst.
beveik 4 valandas jau mirkau save. Ir dar mirkysiu, nes tai padeda, labai padeda. Užsimiršti, kad yra pasaulis (grįžtu į atostogų rėžimą), kuriame egzistuoji. Kaip gerai turėt dar vieną pasaulį, o kiek daug tų pasaulių! Visuose pagyveni savaitę ar mėnesį ir vėl turi grįžti į savo. Atrodo, manasis pasaulis yra tik kitų pasaulių samplaika, vieta, kur jie susilieja ir leidžia man toliau gyventi.
Kadangi pradingo bet koks ryšys su tikrove, - viso gero.
Ar kas nors apie mane pagalvotų gerdamas arbatą? Ne, dėkui. Jeigu taip atsitiktų, kiti pasauliai jaustųsi išduoti ir nemylimi. Todėl negalvok apie mane gerdama arbatą.

mes tikrai mėgstame nekęsti savęs!

sako, abejingumas yra blogiau už viską. Kažkaip tikrai. Deja, reikia. Reikia būti abejingiems, šaltiems kaip ledas ir slopinti bet  kokius norus. Tik ne mintis. Be jų neišsiversčiau, kad ir kur eičiau.
Taigi, tu padėjai varnelę ties kiekviena mano minėta stotele į populiarumą. Kas dabar tu esi? Populiarus! Tave visi mėgsta, nes "pasikeitei. Anksčiau tokia pikta būdavai, o dabar taip faina". Ir tau geriau, nes nereikia sukti galvos apie tuos, kurie tavęs nemėgsta (daugiau tave mėgsta, vadinasi, apie juos ir galvokime). Tau nebereikia galvoti apie blogus dalykus, nes jie tiesiog neįdomūs kitiems (ne tau). O vis dėlto ima ir sugriūna tavo naujas, gražus, bemintis pasaulis. Nes tu prisimeni, ką palikai už tų durų. ("nes kažkas turi būti durys, kažkas spyna, o kažkas raktas nuo spynos"). Tu palikai pačias duris, o už jų ir spyną su raktu. Juk tu buvai tik trumpam pamiršusi, kas jie egzistuoja. Ak, ir vėl nesėkmė - juk laiko tėkmė skirtingose erdvėse taip pat kitokia! Tau trumpai, jiems ilgai. Tavo pasaulis griūva, nes prisimeni, ką palikai - mintis, tiesą ir tikrumą. Tu esi nuoširdžiai susirūpinusi savo įvaizdžiu . Gerai, pasaulis dar tebestovi ant klypuojančių polių, bet jis kada nors sugrius, aš tuo neabejoju. Mano pasaulis irgi sugrius, bet aš tebeturiu saujoje raktą ir žinau, kur durys su spyna.

Sci-Fi

karas

Nupiešk man portretą

Mirusio pakeliui,

Parodyk man tą

Vienintelį išgyvenusi iš pulko.

Bet kažkas turi būti                                     Но кто-то должен стать

Durys                                                         дверью,

O kažkas spyna, o kažkas                          А кто-то замком, а кто-то

Raktas nuo spynos.                                    ключом от замка.

mirtis - populiarumas

žodžiu, aš su juo bendravau vaikystėje, jis buvo priglaudęs mano šunį, vėliau žuvusį medžioklėje. Lankydavau jį kasdien, o jis man duodavo saldainį. Kartą padovanojo man pliušinį šunį, tuo laiku man baisiai didelį. Namai jo dideli ir tamsoki, aš ten dažnai nesilankydavau. Beveik visada tik per vartelių plyšį paglostydavau šunį. Žodžiu, šiandien jis mirė.
Kodėl man atrodo, kad vieninteliai krikščionys kažkaip bijo mirties? Toks jausmas, lyg kitų religijų (galbūt išskyrus islamą) atstovai mirtį suprastų geriau ir ramiau. O gal aš jų nesuprantu.

Taigi, ką daryti, jeigu nori būti populiarus? Daug šnekėk ir daug juokis. iškraipyk žodžius ir elkis taip, kad ant tavęs nekristų įtarimo. Būk linksmas ir laimingas, šypsokis. Svarbiausia - stenkis visiems patikti ir (arba) turėk daug draugų. Nes piktų žmonių niekas nemėgsta. Nes tylūs ir taisyklingi žmonės nuobodūs. Laužyk taisykles. Nes jeigu liūdėsi, visi tavęs šalinsis. Nes jeigu tu nesistengsi, niekas dėl tavęs subinės nepakrutins.
Jeigu kyla klausimas, "kodėl reikia būti populiariu?" , nužvelgsiu tave paniekinamu žvilgsniu ir bendrausiu šaltai. Tavo juokeliai man nesuprantami, tu išvis esi   k e i s t u o l i s - nerūkai, negeri, mažai juokiesi ir neturi draugų.Tu nesistengi dėl savo išvaizdos ir į tave dažnai kreipiami žvilgsniai. Tu nenormalus.
Kodėl taip yra. ? Tavęs nesuprantu ir nemėgstu, bet kai lieku vienas, galiu būti ir su tavim, nes man labai svarbu malti liežuviu. Ak, tiesa - tu man naudingas, nes žinai anglų taisykles, kitaip tariant - tu esi vaikščiojantis žodynas ir gramatikos knyga. Žinai, kas mane užknisa? Kai tu pasakai ką nors blogo apie mano mėgstamus dalykus. Arba man priekaištauji. Arba skundiesi. Tada aš žiūriu į tave kaip avis, nes taip atbukinu savo mintis (jeigu pradėčiau galvoti, atrodyčiau susimąstęs, tada visi į mane žiūrėtų). Ir atsakau universaliu "nežinau".
 Niekas tavęs nesupranta ir nenori suprasti. Nes suvokimas nėra smagus užsiėmimas. Aš tavęs nesuprantu, todėl stengiuosi tavęs nematyti. Tik tada, kai virsti žodynu.